Daiva Tamošaitytė. Diptikas. I Sielininkas

Daiva Tamošaitytė. Diptikas. I Sielininkas

    Sielininkas   Dangaus sielininkas lėtas Sielį plukdo po skliautù: Sielis iš ugnies nulietas, Ìrklai – iš baltų žaibų.   O virš jo – tyla žvaigždėta Spengia, lýgtai viršum᷉ pauzės Fermatà: viršūnės kėnių Šlama apačioj, ekstazės   Ritmo...
Daiva Tamošaitytė. Troškimai

Daiva Tamošaitytė. Troškimai

  Troškimai   Kad ir kaip žiūrėčiau – mįslės neįminčiau, Apkabinčiau – tavęs neturėčiau; jei per dienas Kalbėčiau – rūpesčių neišsakyčiau, Draugystę išlaikyt bergždžiaἶ bandyčiau.   Kad ir kiek atimtum – neišsemtum, Ką sunaikinęs nieko nepavérgtum, Tik...
Nirodbaranas. Vėlyvas keliauninke, kam tuščiai liūdi

Nirodbaranas. Vėlyvas keliauninke, kam tuščiai liūdi

    Vėlyvas keliauninke, kam tuščiai liūdi, Kad laikina naktis prarijo tavo kelią? Nesi tu vienišas pavojuos, ir esi Nepàliktas žiaurios pabaisos norų galiai.   Nestok ties jos lobynu, neramus šykštuoli, Ir ties džiaugsmais trumpais triukšmingos...
Nirodbaranas. Kaip klajojanti burė balta

Nirodbaranas. Kaip klajojanti burė balta

  Kaip klajojanti burė balta Per žýdrumą nakties Mano mintys keliauja slapta Į įlanką Nebaigties.   Girdis žemės tylūs balsai, Nuo ašarų apsunkę Laiko, dreifuoja išilgai Metų šešėlių tankio.   Bet kerintis gūsis ugnies, Užbùrtas švytėjimas keistas...
Nirodbaranas. Mano kūnas dabar liepsna

Nirodbaranas. Mano kūnas dabar liepsna

  Mano kūnas dabar liepsna Tavo Dvasios ugnies; Jos spalva Tavo vardo skaidraus Siekia šaknies.   Netemdo niekas gilaus Įkvėpio perlinio Kurs krinta kaip miegas saldus Iš Mirties aukštinio.   Ateina regmė ir praeina Palieka ji baltą Tylą lyg atšvaitą...