Aktualijos
Daiva Tamošaitytė. XX amžiaus civilizacijos gėda
2019 metų rugpjūčio 10 dieną rašiau apie procesą, Adolfo Ramanausko –Vanago įvardytą „XX amžiaus civilizacijos gėda“.
Daiva Tamošaitytė. Knygnešio dienai: Kalbėki man
Kalbėki man (Poema apie gimtąją kalbą)
Daiva Tamošaitytė. Vyčio Lauryno Palūksčio „Satyros ir nimfai“
Šių metų Vilniaus knygų mugėje pristatyta pirmoji Vyčio Lauryno Palūksčio poezijos knygelė „Satyros ir nimfai“.
Martynas Švėgžda von Bekkeris. Teresboras – Lietuvos didvyrių ir girių glūdumos pasakų kraštas
Tame saulėtame kambaryje prasidėjo mano pirmosios smuiko pamokos su kelionėmis laiku į praeitį ir numanomą ateitį…
Daiva Tamošaitytė. Martyno Švėgždos von Bekkerio dovana Antanui Baranauskui
Šių metų sausio 25 dieną Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje vyko renginiai, skirti Antano Baranausko 190-ųjų gimimo metinių minėjimui. Jų siela tapo Martynas Švėgžda von Bekkeris, parengęs didžiulį solinį rečitalį, kuriame skambėjo jo paties sukurto Romui Kalantai skirto kūrinio, muzikinio kodo-matricos „Šventa Ugnis“ smuikui solo, pasaulinė premjera.
Romuvos bendruomenės atstovai sveikino Lietuvą
Praėjus 800 metų užkariavimų, svetimų religijų ir ateizmo įsigalėjimui Lietuvoje, istoriniame LR Seimo posėdyje 2024 m. gruodžio 15 d. senasis lietuvių (aisčių, baltų) tikėjimas pagaliau atgavo teisę būti.
Tautos išlikimui svarbus kiekvienas žmogus, išlaikęs sąžinę ir sveiką protą
Iki šiol kūrėjas, filosofas buvo pats laisviausias visuomenės žmogus, bet ideologijos ir religinės sistemos, kurios pradeda diktuoti, gimdo fundamentalizmo reiškinį, nesuderinamą su jokiais civilizacijos pasiekimais ir asmens kūrybingumu.
Daiva Tamošaitytė. Keletas minčių atkuriamai Tautininkų sąjungai
Ir vėl pravartu prisiminti, kas esame, iš kur atėjome ir kur einame. Priminti sau ir kitiems, tai pamiršusiems.
Inteligentijos vaidmuo formuojant tautos gyvenimo gaires. Dr. Daivą Tamošaitytę kalbina dr. Rasa Čepaitienė
Manau, kad tai padėtis be išeities tiems, kas plėtoja posthumanistinę viziją – pasaulį po žmogaus, kuris stokoja dvasinio sando.
Daiva Tamošaitytė. Vizija ir kaip ji keičia tikrovę
Šiame straipsnyje analizuosiu Rusijos daromą spaudimą pasaulio tautų bendruomenei ir galimas išeitis.
Daiva Tamošaitytė. Globalizmas – grėsmė ar svajonė?
Šiame kontekste svarbu išsiaiškinti, ar tauta – fundamentalus reiškinys, ar ji gali kisti, galbūt ateityje apskritai taps ãtgyvena?
Daiva Tamošaitytė. Kas pakirto mūsų tautos šaknis?
Jeigu kiekvienas tik iš savo varpinės težiūrės, nacionalinės lietuvių kultūros ateitis yra pasmerkta.
„Prieš imdamiesi pakeitimų, turime įvertinti lietuvių kalbos unikalumą ir vertingumą pasaulyje”
Tai pasaulio lobis ir galbūt tiems žmonėms, kurie supranta mūsų kalbos vertę, reikėtų pagalvoti apie galimybę ją apsaugoti papildomais teisiniais reglamentais.
Daiva Tamošaitytė. Lietuvių kalbos lenktynės su laiku
Šiais metais ne sykį dalyvavau VLKK rengiamose konferencijose. Galbūt žvilgsnis iš kultūrologinio taško padės kolegoms kalbininkams sudėlioti kai kuriuos esminius akcentus?
„Tamošaitytė: tradicinės kultūros siejimas su sovietmečiu – labai neraminantis signalas”
Mūsų tradicinį meną išvydo pasaulis. Tai buvo jėga, kurios nuslopinti niekas negalėjo. Tai buvo prestižas, ir jis liudijo tautos gyvybingumą, norą išlikti savimi.
Daiva Tamošaitytė. Maža tauta – dideli lūkesčiai
Mažų tautų ir jų etnokultūros išlikimas globalėjančiame pasaulyje yra vienas svarbiausių nūdienos uždavinių, keliamų tarptautinių kultūros paveldo organizacijų.
Daiva Tamošaitytė. Koks Lietuvos kultūros vaidmuo Europoje?
Europos Parlamentas yra ta vieta, kur susitinka įvairios kultūros, kur diskutuojama apie nacijų ateitį ir kur dera priminti savo tautos laimėjimus bei kovoti už jų pripažinimą.
Kodėl taip sunkiai prigyja tiesos žodis tautoje
Prisipažinsiu, net būdama iki kaulo smegenų kaimietė, lig šiol taip ir nežinojau apie kai kuriuos vapsvų elgsenos ypatumus. Net užėjusi vabzdį saldžios vynuogės viduje, nepagalvodavau apie parazitinį jos gyvenimo būdą.
Daiva Tamošaitytė. Apie ideologijų prigimtį ir žalą
Šiandienos Europoje matome baugią slinktį, kuri tarsi atkartoja komunizmo ir nacionalsocializmo (modifikuotai) beprotybės pagrindinę idėją: Dievo nėra, nes žmogus (arba antžmogis) yra savo paties pagrindas.