Albertas Kelmelis. Marios. 2025 vasaris
Žalią išlieki vystančiai žolei
Dangui išblukusiam dovanoki mėlį.
Akmuo meldžia sparnų iki šiolei,
Kad nušvistų ir praregėtų vėlei.
Alkanam parodyk kur geri namai,
Klajokliui pailsėti leisk ramiai,
Gydančia ranka paliesk ligotą.
Izopu pašventink pavargėlio godą.
Paglostyk atžalynui kirstą žaizdą –
Ten taip gražiai drugeliai žaidžia.
Vėl atverki tėkmei drumzliną šaltinį –
Paukščiai atsibus giesmėmis ištinę.
Prisiminti leisk senolės maldą:
Neperlaužki manęs kaip sauso meldo.
Vaiką pamestąjį glėby sušildyk,
Atgaivink krauju dulkėtą širdį.
Pirm manęs pasiųski angelą kely –
Kad per ugnį pereiti galėčiau.
Mano žemę sielvarta geli –
Kad kasdien su žiburiu budėčiau.
Sau, o Viešpatie, tik ilgesio prašau.
Smėlyje dangaus ženklus rašau.
Iš jų sudėsiu pirmai maldai žodį.
Amen – kelią link Tavęs parodys.
Daivai, 2024 rugpjūčio 23 d.