Nirodbaranas. Vėlyvas keliauninke, kam tuščiai liūdi

Nirodbaranas. Vėlyvas keliauninke, kam tuščiai liūdi

    Vėlyvas keliauninke, kam tuščiai liūdi   Vėlyvas keliauninke, kam tuščiai liūdi, Kad laikina naktis prarijo tavo kelią? Nesi tu vienišas pavojuos, ir esi Nepàliktas žiaurios pabaisos norų galiai.   Nestok ties jos lobynu, neramus šykštuoli, Ir...
Nirodbaranas. Kaip klajojanti burė balta

Nirodbaranas. Kaip klajojanti burė balta

    Kaip klajojanti burė balta   Kaip klajojanti burė balta Per žýdrumą nakties Mano mintys keliauja slapta Į įlanką Nebaigties.   Girdis žemės tylūs balsai, Nuo ašarų apsunkę Laiko, dreifuoja išilgai Metų šešėlių tankio.   Bet kerintis gūsis...
Sri Aurobindo. Šališkas poezijos ir meno kritikos dėmuo

Sri Aurobindo. Šališkas poezijos ir meno kritikos dėmuo

  Šališkas poezijos ir meno kritikos dėmuo   Visa poezijos kritika turi stiprų dėmenį, kuris yra didelių skirtumų šaltinis, o juos aptinkame vienodai „žymiems“ kritikams vertinant bet kurį autorių. Čia viskas yra reliatyvu, Menas ir Grožis taip pat, ir mūsų...
Nirodbaranas. Apologija knygai „Penkiasdešimt poemų”

Nirodbaranas. Apologija knygai „Penkiasdešimt poemų”

Sri Aurobindo yra pasakęs, kad pirmiausia jis yra poetas, o tik paskui visa kita. Pridurčiau, kad ir paskiausiai jis buvo poetas: prieš pat palikdamas kūną, baigė savo veikalą „Savitrė“. Jis buvo ne tik poetas, bet ir poetų kūrėjas – man teko laimė būti vienu iš jų....