Daiva Tamošaitytė. Aš neleidau

Daiva Tamošaitytė. Aš neleidau

  Aš neleidau   Aš nedaviau leidimo įsibraut į vidų, Tvarkyti kūno funkcijas ir biometriką, Pakeist genomą, žaist su energetika, Jausmus ir mąstymą pajungti kibernetikai.   Aš nedaviau leidimo prasilenkt su etika, Pakeist įstatymus pagal supuvusią...
Daiva Tamošaitytė. Hibridai

Daiva Tamošaitytė. Hibridai

  Hibridai   Hibridinis karas, automobilis, Hibridinis augalas ir pats žmogus: Sukryžmintas daiktas – monstras be sielos Mišrūnų planetos įdagu[1] bus.   Paženklintas gėdos būvis težymi Pabaigą pavergto proto žmogaus – Įkūnyto blogio kraujuojančią dėmę...
Daiva Tamošaitytė. Liudininkas

Daiva Tamošaitytė. Liudininkas

    Liudininkas   O liudininke mano akmeninis, Sakyk, ar linksminiesi, ar gedi? Nekrusteldamas šimtmečiais tu dramą Bevirstančią tragedija stebi, Kai pastangos bevaisės visos daros, Susvetinamas prigimtinis pradas, Ir kas triūsu begaliniu pasiekta Štai...
Daiva Tamošaitytė. Kavernos

Daiva Tamošaitytė. Kavernos

  Kavernos   Atėjo vãlandos mirties kraupios į žemę Nematoma ranka gyvybę vėl šienauja Dirbtinis protas – naujas dievas – viską lemia Pasaulis uždarytas į belangę naują   Visatos diẽviškosios áudinį besiūlį Regimą ir paslėptą žvėris raguotas ardo...
Daiva Tamošaitytė. Apologeto pasijos

Daiva Tamošaitytė. Apologeto pasijos

  Apologeto pasijos   Išsistatys namus ant kuo aukštesnio kalno Didus, baisus nelabojo apologetas. Jo laikraščiuos kasryt skaitysi kaip iš delno Kas ateity tau lémta pagal trafaretą.   Iškrypęs protas siūlys laisvę vietoj grotų, Grotas – išminčiui...