Daiva Tamošaitytė. Iš nevilties

Daiva Tamošaitytė. Iš nevilties

    Iš nevilties   Iš nevilties, kad Jo nemylim Tik prašom užtarimo ir turtų, Malonių, nedėkingai tylim – Vis negana gėrybių sukauptų –   Iš ilgesio švelnių akių Žmogaus, savęs verčiausio bendražygio Iš elementų àpmesto penkių, Kol jis kaip prekė...