Daiva Tamošaitytė. Hibridai

Daiva Tamošaitytė. Hibridai

  Hibridai   Hibridinis karas, automobilis, Hibridinis augalas ir pats žmogus: Sukryžmintas daiktas – monstras be sielos Mišrūnų planetos įdagu[1] bus.   Paženklintas gėdos būvis težymi Pabaigą pavergto proto žmogaus – Įkūnyto blogio kraujuojančią dėmę...
Daiva Tamošaitytė. Liudininkas

Daiva Tamošaitytė. Liudininkas

    Liudininkas   O liudininke mano akmeninis, Sakyk, ar linksminiesi, ar gedi? Nekrusteldamas šimtmečiais tu dramą Bevirstančią tragedija stebi, Kai pastangos bevaisės visos daros, Susvetinamas prigimtinis pradas, Ir kas triūsu begaliniu pasiekta Štai...
Daiva Tamošaitytė. Kavernos

Daiva Tamošaitytė. Kavernos

  Kavernos   Atėjo vãlandos mirties kraupios į žemę Nematoma ranka gyvybę vėl šienauja Dirbtinis protas – naujas dievas – viską lemia Pasaulis uždarytas į belangę naują   Visatos diẽviškosios áudinį besiūlį Regimą ir paslėptą žvėris raguotas ardo...
Daiva Tamošaitytė. Apologeto pasijos

Daiva Tamošaitytė. Apologeto pasijos

  Apologeto pasijos   Išsistatys namus ant kuo aukštesnio kalno Didus, baisus nelabojo apologetas. Jo laikraščiuos kasryt skaitysi kaip iš delno Kas ateity tau lémta pagal trafaretą.   Iškrypęs protas siūlys laisvę vietoj grotų, Grotas – išminčiui...
Daiva Tamošaitytė. Paskutinė kalva

Daiva Tamošaitytė. Paskutinė kalva

    Paskutinė kalva   Aš nieko neslėpiau, nes nebijojau Aš atversta knyga jau, Skaityki ją Tu siela atvirąja Priimki viską, ką kasdien aukojau:   Skambančius varpus, tėvų namus, Mylėjusiuosius mus, Ir vagą artą, Inkilą iškeltą – Gyvenimą tau...