Daiva Tamošaitytė. Pakopos

Daiva Tamošaitytė. Pakopos

  Pakopos   Nenuorama dangaus Audėjas Surinko, suverpė mintis gražiai. Ir metmenys, ir audmenys spindėjo Lyg raštas išminties naujai.   Siuvėjas siūlais aukso siuvinėjo Drabužį gyvasties trapios. Į kanvą kruopščiai Jis sudėjo Neįveikiamą jėgą iš gamtos....
Daiva Tamošaitytė. Tu laukei

Daiva Tamošaitytė. Tu laukei

  Tu laukei   Piršlys melagis ir vilėjas Klastingai atėmė tave: Už netekties aš ištekėjau, Gyvenimo laimingo nebėra.   Artėja nebūtis kas dieną. Atšiaurūs pikto laiko šuorai Nučaižė širdį, ir jinai, Nuoga, po kojom tavo puolė,   Ir blaškės lyg...
Daiva Tamošaitytė. Amžinajam

Daiva Tamošaitytė. Amžinajam

    Amžinajam   Akių tavųjų sietuvoj Jausmai be atsako nugrimzta, Pradingsta jų versmėj vėsioj. Tik kai pasaulio skausmas tvinsta,   Raibuliai švelniom bangelėm Ritasi per liūdną veidą, Ir, atsimušę į ramybę, Išnyksta tavo artumoj.   Kaip...
Daiva Tamošaitytė. Kitoks peizažas

Daiva Tamošaitytė. Kitoks peizažas

    Kitoks peizažas     Galaktikų mįslingam pakrašty Ties padūmavusių minčių riba Ryškėja kontūrai rausvai balsvi, Ir nuostabiai švelni lengva ranka     Vartus į rojaus sodus atkabina. Tenai į prieangį rimties žengiu, Ūkai aplink tankėja,...
Daiva Tamošaitytė. Kas bus

Daiva Tamošaitytė. Kas bus

  Kas bus   Aš švenčių niekad nešvenčiu – Man iškilmės širdy kasdieną. Aš ritualų nekenčiu – Pasaulis visas tau šventovė.   Prie seno melo pranašų Eilutės tįsta kiaurai sienas. Kur tu buvai, esi, gal būsi – Ten alkas, ten tuščia Ramovė.   Jie...