Daiva Tamošaitytė. Apie dekonstrukciją

Daiva Tamošaitytė. Apie dekonstrukciją

  Viena ateina iš Žinojimo, kita – sulig Neišmanymu; šį mokymą suteikė išminčiai, kurie Tai atvėrė mūsų supratimui. Iša Upanišada, 10 ištara   Tai veiksmas, kurį kaip stebuklingą vaistą vartoja iliuzinę tikrovę aiškinantys ir podraug ją kuriantys virtuozai,...
Daiva Tamošaitytė. Metų laikai

Daiva Tamošaitytė. Metų laikai

  Metų laikai   Per kaitrą, per gaivą, po degančia saule Vainiką iš mėtų nesėtų pinu Per dykrą ištroškėlis Setas keliauja Į kraštą gėlųjų būties vandenų   Per darganą drumstą, per tvyrantį ūką Į amžiną šviesą be baimės einu Kol basas rykštėtas...
Daiva Tamošaitytė. Kvietimas

Daiva Tamošaitytė. Kvietimas

  Kvietimas   Ateik, ateik viltie, iš liūdesio urvyno, Skubėk, o džiaugsme, iš pilnatvės rūmo, Dar neišgėriau viso begalybės vyno, Neišsklaidžiau apgáulės pilko dūmo.   Žmogau! Pakilk iš liulančio vargais purvyno, Nubrauki prakaitą nuo kankinio kaktos,...
Daiva Tamošaitytė. Antmonės pinavija

Daiva Tamošaitytė. Antmonės pinavija

  Antmonės pinavija   Pražydo antmonės pinavija Baltais žiedais visybė pumpuruoja Ant kraigo strazdas gieda kas nakčia Man suokia ir sparnais linksmai pamoja   Aksomo pieva spindi smaragdu Po kojom žalią kilimą iškloja Kaip kraujo lašas vyšniniu švarku...
Daiva Tamošaitytė. Puota

Daiva Tamošaitytė. Puota

  Puota Klajūnu apsimetęs Viešpats Pabeldžia į tavas duris, Pro drapanas palaikes šviečias Dievybės kūno baltulys Ir jam į kambarį įžengus Pritvinsta oras smilkalų Ir aukso dulkės lėtai sklendžia, Verdenėm gula ant akių, Bet kojos pačios linksta, stingsta Protas...