Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Juodoji saulė
Votano vaikai
1940
„Kur baigias žygis šarvuotas jūs, o vaikai Votano?
Po kojomis jūsų žemė dreba, ji bijo ugningų akių.“
„Mes regėjom Toro ženklą ir kūjį naujojo kūrimo,
Ant žemės kraujo sėklą, gėlę kruviną danguj.
Mes žygiuojam prãgaru žemę paverst ir sakom: „Rojus“.
Žmonijos širdį nuplakėm mes septynių᷉ sielvartų kirčiais;
Viešpaties Motina guli kraujuos kylant saulei juodaἶ auksinei.”
„Aš girdžiu pasaulio sugriauto riksmus, o vaikai Votano.“
„Vulkaną degantį klausinėk, ugnį išbark ir bitùmą!
Mūs stiprumui maistas kančia yra, kankinimas – žarnoms palaima.
Mes žiaurūs, galingi, patenkinti, bijo dievai mūsų juoko nežmoniško.
Herojiškos širdys sudiržę mūs, Oriono diržą mes juosim:
Mūs valia – tai žaibo kraštinis ašmuo, o veiksmai mūs – letenos liūto.
Skausmu sukéltu mėgaujamės kaip móters bučiniu vyras.“
„Ar matėt likimą svarstyklėse Dievo, o vaikai Votano,
Ir slibino uodegą plakant putas už jūrų marių tolių᷉jų?”
„Patyčiom iš Dievo nutildėm maldas kunigų prie jų altoriaus.
Mūs valdovas Likimo karalius ir jo paslapčių saugovas.
Mes protą pavertėm skaičium, pasmaugėm Mintį virvè;
Garbė ir užuojauta mirę nūnai, Gamtoj viešpatauja jėga vien.
Mes statom naująją tvarką pasaulio, o bombos – Votano taika.“
„Mes esame ietys Likimo, mes – tai vaikai Votano,
Mes esame žmonės-Titanai, antžmogiai iš svajų išminčiaus.
Žvėries ir demono kryžius kartu su Dievybės galia ir valia,
Mes gimėm žmonijos saulėlydžio metą Nakčiai savo kelionės.
Ant nykstančių nacijų kūnų, vidur šauksmų būsimų kataklizmų
Į bombų ir minų svaigųjį greitį, lėktuvų ūžimą lemtingą,
Žygiuojam Tiesos mirties ugnimi nušviesti į pasaulio šėtonišką amžių.“
Vertė Daiva Tamošaitytė, 2025 m. sausio 2 d.
Versta iš: The Children of Wotan
Collected Poems, p. 641