Everestas
Viršukalnių balsas
Viršukalnių balse, pasigirsk nuo viršaus nenusakomo grožio,
Išminties sviesta ietie, liūtiškas šauksme Platybių.
Viršukalnių balse, strėle auksine iš timpos tylos!
Perverk man širdį, zvimbiąs ir ugningas smigini!
Čionai, kur aš vienas grumiuosi, nepastebėtas ir be pagalbos,
Kur nuskriaũstas tamsybės pusiaunakty Dievo esu.
Nusileidau į čia iš Dangaus pakraščių ir aukštybių
Į įlankas snaudžiančio Dievo, į nemonę gilią.
Aš laimėjau iš to, ką Žodis ir jo nebuvimas gali suteikti
Nùtviekstą saulės žinojimą amžiams ir siekio dvasingą karūną,
Dalinuosi mintim su visatos Patybe ir potvarkiais Gamtai,
Taurè jos palaimos nektaro ir svajonè ant taikios jos krūtinės.
Vertė Daiva Tamošaitytė 2023 gruodžio 5 d.
Versta iš: Sri Aurobindo
Voice of the Summits
Collected Poems p. 681