Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Pasaulio sutvėrimas
Vidiniai laukai
Yra ryškesnis eteris, nei žydruma
Dangaus, apglėbus skliaũtą apgaulingai,
Sodresnė žaluma, nei įžeidis juokingas –
Nusė᷉ta ašarom rasos smaragdo žavuma.
Mėlynės atspalvių nemãrios erdvės
Pasiékiamos ranka, ir be dėmės laukai
Rausvosios žemės, ir nestojantys kriokliai,
Almą baltom gėlėm nusėtos srovės
Tarsi žvaigždėtos juostos – dangumi.
Iš mẽdžiagos tikresnės pagamintas
Pasaulis tas, nei žemės dìrbtinos malonės.
Ten galim vaikščiot, prasilenkt su dievumis,
Pakanka ten sunkos iš Hebės indo
Bemirčiam veidui, dieviškoms galūnėms.
Vertė Daiva Tamošaitytė, 2024 m. vasario 19 d. – kovo 3 d.
Versta iš: Sri Aurobindo, The Inner Fields
Collected Poems, p. 527