Mirra Alfassa. Gėlė
Užgesus tavo liepsnai
Užgesus tavo liepsnai, ar manoji sumažės
O pumpure, stebukle bepražystančiosios rožės?
Nuplėštų garbę jai manoji Meilė,
Jeigu galėčiau ja prekiauti, atidaręs
Ir uždaręs sąskaitą aistros lyg knygą
Prekìjas kur kredìtui duoda apmokėt
Ar sugrąžinti, ìšbrauktą pažeminančio žvilgsnio,
Tarsi neapgalvotai blogą skolą padarytą.
Davei man ką galėjai, vieną mielą šypsnį
Kurs vertas saulės, šviečiančios visus metus
Ar mėnesį, kada švelni dvasia trumpai
Plazdėjo virš manos ir baudės pasilikti.
Daviau tau ką galėjau iki paskutinio
Atodūsio mūs meilės nemarios, mirties nepaliestos.
Vertė Daiva Tamošaitytė, 2024 sausio 3 d.
Versta iš: Sri Aurobindo, Because thy flame is spent
Collected Poems, p. 179