Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Jūra naktį
Nesibaigiantis Nuotykis
Į vandenis bevardės Begalybės
Nuleistas luotas; palikau žmonių krantus.
Išnyksta viskas pavymui, ir aš regiu
Bedugnę naują, blyškią vedlio šviesą.
Nematoma ranka vairuoja. Jūrą
Naktis juodam koridoriuj užmūrija, –
Kaltina, riaumoja liūtas Alkio
Ar atsiskyrėlis numiręs miega alsiai.
Juntu didybę siekiamos Jėgos
Aplink; žemiau žiojėja josios gelmės,
Toliau – nematomos nepaliestos aukštybės.
Su Vienišu, Vieninteliu sulietas
Pabusiu akinančiai spindint Dievui,
Apokalipsės netikėtos sužavėtas.
Vertė Daiva Tamošaitytė 2023 gruodžio 4 d.
Versta iš: Sri Aurobindo The Infinite Adventure
Collected Poems p. 606