Užgavėnių kaukės
Nesąmoningumas
Iš menamõs tuštmės ir tamsiasparnio miego
Aptemusios nesąmoningos nebaigties
Iškilo Jėgos gylio nẽmoningo, –
Viesulas kerėtojo energijos ugnies.
Kažkoks didžiulis miẽgąs Intelektas
Vokiantis be plano ir minties,
Žvaigždes liepsningas kovai išrikiavo,
Ir smegenis žmogaus, ir organus žvėries.
Ar Būtinybė atšiauri, dirbtinė Próga
Pažinti visą Kosmosą mums moja?
Kokia mechanika ar skaičių monai
Išvystė sąmonę ir sielą išgalvojo?
Tamsumas prieglauda Visagalybės buvo,
Akla jos kaukė, Viešpaties gobtuvas.
Vertė Daiva Tanošaitytė, 2024 m. gruodžio 22 d.
Versta iš: Sri Aurobindo, The Inconscient
Collected Poems, p. 604