Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Kalnas
Su vėju, plakamas srovių
Per pelkes į kalvas kopiu
Kas eis su manimi? Kas kirs
Brastoj upelį, sniegù bris?
Ne varganuos jūs miestų špiliuos
Būvù, įkalintas už sienų
Viršuj valkty pamėlęs Dievas
Priekyje – audra sukilus.
Su víenuma einu imtynių
Nelaimę į draugus paėmęs
Kas laisvas bus, gyvens beribiai?
Į áukštumas kyląs pagáirėj.
Aš viešpats kalno ir audros
Garbės ir laisvės aš dvasia.
Dvynys grėsmės rūstus, kuris
Valda dalinsis, eis šalia.
Vertė Daiva Tamošaitytė 2026 vasario 22 d.
Versta iš: Sri Aurobindo, Invitation, p. 201