Mirra Alfassa. Ponia ant laiptų. 1903 m.
R. Jos gimtadieniui
Atsikartojimas tavų malonės metų
Dar kartą sugrąžina tavo gimties rytą.
Gyvenimas ant keterõs jaunystės randas, –
Banga negimus.
Tarp knibždančių šimtų ant Vandenyno dugno
Banga virš pilnutėlės jūros
Atkaklaus ritmo linkui kranto genamà
Gyvenimas mūs turi būti.
Jį judina galia – jėga ji Vandenyno
Neįveikiamà, laisva ir amžina
Šio akstino paakintas jis laikos kurso
Neišvéngiamai.
Ir mes, Galybės amžinosios vedami
Į kad ir kokį Jo apspręstą tikslą esam.
Jis vairą čiumpa, o išpūstą dosnią burę
Jo kvėpavimas stiprus užpildo.
Išaukštinta malonės ir gaivios jaunystės
Siek Vandenyno tolimõs ribos,
Užuojauta ir locmano balsu tikėk
Kurs skamba aplink mus.
Tu džiūgauk, nebijok bangų, kurios praryja,
Anei audrų griausmingų, nunešančių vėjų;
Mūs kapitonas vairą laiko puikiai
Nemiega Jis.
Jei milžiniškos jūros gerklėje
Neberandi dangaus tu per purslus,
Tu niekad nebijok, nes Saulė švies
Tau dieną naktį.
Net nugalėti potvynio skenduoliai
Kur grimzta? Į krūtinę Jojo.
Kažkam Jis teikia džiaugsmą, pergalę ir gėrį,
Kažkam gi leidžia pailsėti.
Bet tu pažvelk į spindinčias dienas kur laukia
Už liūčių pliaupiančių, baugių audrų.
Regėjau viziją likimo laimingesnio
Nuskaidrinančio būklę tavo.
Pasitikėdama malone Jo, Jo valios lauki;
Tegu Jis veda, ir nors tikslas ir paslėptas
Matyki Jį visur, kas benutiktų; taip tesėsi
Tai, kam buvai gimus.
Vertė Daiva Tamošaitytė 2023 gruodžio 13 d.
Versta iš: Sri Aurobindo, To R. On Her Birthday
Collected Poems, p. 281