Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Amžinybė
Išsivadavimas
Nusikračiau aš sūkuringo proto šokio
Ir stoviu laisvas dvasios tyloje;
Belaikis, nemirtingas, už sukurto tipo
Manosios amžinybės aš viduryje.
Ištrūkau, o mažasis pats jau miręs;
Esu aš nemirtingas, vienas, nenusakomas;
Iš savo sukurtos visatos štai išniręs
Tapau bevardis ir neišmatuojamas.
Aumuo nutildytas plataus beribio žaizdro,
Širdis – palaimos ir ramybės vienuma,
Jausmai nepagauti lietimo, garso, vaizdo,
O kūnas – taškas ten, kur driekias baltuma.
Aš tos Būties vienintelės palaima nejudri:
Niekas esu, kas tik yra – tai aš esmi.
Vertė Daiva Tamošaitytė, 2023 gruodžio 6 d.
Versta iš: Sri Aurobindo Liberation [I]
Collected Poems p. 604