Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. „Žinia”
Aš priglaudžiau širdy savoj daiktų gyvybę,
Šìrdis virpančias visų globiau krūtinėj;
Aš dalinaus pasaulio giedančia linksmybe
Ir sielvartą jo gėriau tarsi aitrų vyną.
Kituos patyriau pyktį, daugiabriaũnės aistros
Bangom per kūrinijos ašį mano ritos;
Jutau lyg vieną milijonų meilę kaitrią.
Esu žvėris žmogaus išgelbėtas ir nuo jo rankos kritęs.
Sparnai liepsnojo man iš žavesio ir skausmo;
Veržės laimėn ugnys – aukso ir juoda,
Jos išmetė mane į aukštį Dievo būsmo
Ekstazės kur nemarios, meilė ir jėga.
Gilios ramybės dvasios nesudrumsi
Aistros žaismėj ji slėpiningai dunkso.
2026 m. vasario 5 d.
Versta iš: Sri Aurobindo, Life-Unity, Collected Poems, p. 605.