Virginijos Jurevičienės karpinys
Bundančio ryto garsai, stiprėjantys metuos,
Gūsiai vėjo, jo rasotos galios
Ką tik išmaudytos jų linksmos gėlės
Dangaus gili žydrynė viršum medžių
Tarp lapų bunda mintijančių tyliai.
Triukšmingi paukščiai ypač lyjant lietui,
Gegutės balsas veria šviesų metą,
Šauklys ir kunigas giesmynų.
Atnaujina jėgas pavargę srovės
Lietuj naujam, ir nederlingi sodai
Atgauna veidą; atjauta tavoji
Gamtos pažadina marius vaikus.
Bet ypač atgaivinti tu gali
Vaikystę tamsioje žmogaus širdy.
2024 m. gegužės 1 d.
Versta iš: Sri Aurobindo, To the Cuckoo
Collected Poems, p. 36