Devos ir Asuros
Kovoje
Dažnai, į amžių priebėgos paniręs slinktį
Ant Būvio tilto per plačias Laikų marias,
Aš mirt sutikdavau ir pralaimėjimui atgimti
Jei mano nuopuolis laimės bent krislą dėl Tavęs.
Aklái pasaulio jėgai suteikei leidimą
Užtverti brastą mano švytinčiajai dvasiai:
Kas žingsnis ima mokestį Naktis, o pasmerkimas –
Neteisė᷉tas palydovas, ritinį jos laiko drąsiai.
Titanų pajėgos apgulę mano kelią;
Jos apmokestina kiekvieną dieną bet kada,
Kupinas žaizdų, vedu aš žiaurų mūšį:
Ar pergalės Tavos neišmušė dar valanda?
Skursti kaip tik! Ką Tu skolingas Daliai,
Žinai patsai, seniausiasis pasaulių.
Vertė Daiva Tamošaitytė, 2024 sausio 2 d.
Versta iš: Sri Aurobindo In the Battle
Collected Poems, p. 634