Sri Aurobindo
Auksinė šviesa
Šviesa auksinė nužengė į smegenis manąsias
Ir kambariai pilkieji proto, saulės palytėti,
Į Išminties slaptingą erčią aiškiai atsiliepia,
Ramiai nušvitę, ima spindėte spindėti.
Šviesa auksinė nužengė į mano gerklę,
Ir visa, ką kalbu – tai dieviška gaida,
Giesmė skambi apie Tave ši vieniša nata;
Ir Nemarybės vyno mano žodžiai prisigėrę.
Šviesa Tavoji nusileido man į širdį,
Amžinumu Tavu ji smigo į gyvybę;
Dabar, išaugus į šventyklą, kur buvoji,
Troškimai veda vien Tavon esybėn.
Šviesa Tavoji nusileido man į kojas;
Tau vietą ir žaidimų lauką žemė kloja.
Vertė Daiva Tamošaitytė 2023 gruodžio 4 d.
Versta iš:
Sri Aurobindo The Golden Light
Collected Poems p. 605