Pistacijos
Aš turiu suskaldyti riešutą ir fizikos problemas,
O pistacijos pačios ant medžio suskyla;
Su jų švytinčiu ir maloningu betarpiškumu
Sugrįžta gamtos puikumas;
Violetiškai auksinis gausybės rage, didžiuokis tuo,
Vaizdais maloniais, dainingiausiais tonais;
Iš kitų sutapimo plotmių jis ateina,
Su santykiais nenumatytais, neapskaičiuotais;
Saitai atsiveria saitams, malonė greitina malonę,
Ir sugundo likimus užu žmogystės; 5
Kai ima mušti proto metronomas
Vėl girdis daugiakalbiai balsai;
Kartais įsismelkia bėglios nuojautos,
Bet visko teorijos niekur nėra;
Tatai nereiškia, kad reikia nustoti galvoti,
Veikiau mintyti neįsikinkant į dekartiškas abejones;
Mokslas užsiėmęs šiuo verslu,
Hipotezės ir postulatai eina išvien;
Pradedi įspūdinga bangos lygtimi
Ir baigi neišsprendžiamu dualumu; 10
Tu sukuri fazinę erdvę ir kvanto strėlę,
Ir prieangy tave apima netikrumas;
Determinizmo supančiotas, metęs kauliuką
Nesužinosi, katė gyva ar nugaišus;
Pripažįsti klastojamą teoriją,
Funkciją, suyrančią į stebėseną;
Bet stebėjimas yra paguodos prizas
Irisas su lazdyno riešutais meduj;
Nustatai aksiomas išbaigtumui sukaupti,
Bet įrodytas kyšo tiesus nenuoseklumas; 15
Čia yra dieviškoji dalelė, nežinoma dievui,
Gal kad zvimbtų didžiulio greitintuvo vakuume;
Tavo pojūčius įpainioja jų saugomos ribos,
Nieko nežinančius apie gilėjančią gelmę;
Jų suvokimas – kliūtis luošiams,
Ėjimas nuo nežinomo iki kito nežinomo;
Protas velka didžiulius maišus pasiūlymų,
Su spekuliatyvios minties palaikoma abejone;
Ir, o dieve, dirbtinis intelektas
Prisiekia tais ateities kvantiniais bitais; 20
Bet niekas nieko nežino apie milijardus miklių kubitų
Statančių smegenis, gamtos bioinžineriją;
Ir tamsioji materija slepia paslaptis nuo žvilgsnio
Nežinančio, kad ji gali greitai tapti švytinčia;
Dingsta materijos turiningumas,
Jai virstant slėpininga energija;
Jei ant kairiojo delno laikai bozonus,
Ant dešinio jie akimirksniu virsta fermionais;
Medžiagos dalelė tampa jėgos dalele,
Tarsi masė galėtų keistai sukurti gravitaciją; 25
Čia yra ir neįprastas radioaktyvumas,
Skilimas, žinąs, kiek dar reikės irti;
Kapiliarais srūvantis vanduo
Toks pats, kaip RC kondensatoriaus iškrova;
Skubotas uolumas sakyti, kad elektronas
Yra mistinis Šivos karštis Bohro atome;
Galima šlovinti papildomą principą,
Bet tai tik pasitenkinimas neraštingumu;
Keistas vėjas nežino, ar jis žydras, ar rausvas,
Ir superkompiuteris nemato nuotaikos; 30
Matematikos mokslo numatymas stebina,
Tačiau nugrimzta į paikybę;
Tai tik modelis protiniam supratimui,
Malonumai, skatinantys malonumus grandininėje reakcijoje;
O stebukle! Sveikųjų skaičių skaitmenis
Sudėjus iki devynių, jie iš to dalijasi!
Tame žėruoja naujojo gimimo burtai —
Lauktas antgamtiško tankumas;
Galingas skaičių slėpinys,
Jų pirmoji sėkla esanti visur, tiek daug iš vieno; 35
Kosminis protas įkūrė save skaičiuoti dalykams,
Kiekviena galimybė – tai išraiškos rodiklis;
Užrakintas atspalvių žavesys vienišame baltume
Ištryško į spektrą ant ekrano;
Nesuskaičiuojami, povo diskotekoj
Sukosi pagauti juoko ir linksmybės;
Bet nesulyginamas nulio šuolis
Iš pradinio nieko į galutinį;
Gryname vienišame baltume glūdėjo šventas šifras,
Šūnja, niekis, įžymioji šūbra; 40[i]
Ir štai stebuklinga nuojauta jį nulaužė,
Budriai sąmonei staiga užsiliepsnojus;
Daugiau nei prasminga aritmetika gimė
Rate, begalinių kraštinių daugiakampyje;
Kartu radosi diferencialinis skaičiavimas,
Tarsi iš tolo paralelinės linijos galėtų susitikti;
Pasigėrėjimo taku bėgo tiesa ir grožis,
Tik pasauly jie nėra vienas ir tas pats;
Nesumažinami šie išmatavimai, savarankūs,
Kiekvienas jų kokybė plataus nekokybiškumo; 45
Todėl kas gėlė kvepia savaip,
Tylos prasmė skamba kiekvienoj muzikinėj natoj;
Mes užsiėmę, ir tokie turime būti,
Bet medžiaga yra riešutėlis, neįkandamas protui;
Giliai joje užkasta atomo valia,
Vien aštresnis, ryškesnis pojūtis gali jį aptikti;
Net gyvenimo jis negali aprėpti, jo kerų,
Išsisuka jisai nuo didelių išsilavinimo tomų;
Dingsta medžiagos esmė
Slapta energija jai virtus; 50
Yra ir keistas, painus atvirkštinumas,
Mįslė, atrodanti kaip dviprasmybė;
Tiesa užsimiršo, prarado savižiną,
Ir užsispyrusiai pavirto nesąmoningumo šaltiniu;
Somnambulizmas įžengė į blankų branduolį,
Užvaldė jį pasipriešinimas keistis,
Bet to negali būti be gniuždančios priežasties,
Iš tikro kelias toks, jei naujos formos bus sutvertos;
Mintys gali būti jonvabalio švieselės,
Bet saulės šviesa yra tikros idėjos auksas; 55
Stiprūs, nuostabūs dalykai vyksta viduje
Tankios materijos, įžiebti oranžinės liepsnos;
Atveria slaptas duris, kurioms nereikia pasakėčių rakto,
Apreiškimas, žengiantis į Šlovės salę;
Garsioji kosminė būtybė, kiek paieškojus,
Aptiko sodriai žalių plotų, pajuto laiko viltis;
Ji nuėmė derlių nuo turtingos netikėtos paslapties
Palaistytos įkvėptos minties ir logikos lietaus;
Tačiau dabar ji girdi tolimus tylos garsus,
Į ausis niūniuojančią sferų muziką; 60
Jos garsai – harmonijos įtampos,
Pritariančios tykiai neįtikimybei;
Materijos tikrovė žino savo tiesą,
O mokslo protas nuo jos esti mylių atstumu;
Sąmonė iš Medžiagos nekyla,
Ji yra tai, kas gali ją skaidriai pažadint;
Užtvėręs kelią vertinamam potyriui,
Milžiniškas nakties protas ją gaišina;
Tai protas, atsiradęs Tuštmėje, skirtas
Pusiausvyrą sukurt dalykams, kurie joje susiformavo; 65
Kūrinija ši būtų praryta,
Jei tikslingas šifras netektų savo piešinio;
Tačiau nūnai tas fizinis protas kelia sumaištį,
Prieštaraudamas kiekvienam reikalavimui pelnyti gyvenimo tiesas;
Šlovė, kurios ieškota, tai paslaptinga transfigūracija,
Laimėta ji privalo būt tapaso[ii] įtampoje;
Saulė, valdanti iš aukšto, turi nusileisti žemėn
Į liūdesio apimtą kūną ir materijos sielą;
Kažkas nusileidžia kupinas spindinčios nugalinčios valios,
Ir Dievo valandą parengia stebuklą; 70
Žinojimas, žinąs apie visus daiktus, yra už proto,
Savižina, Sandžnana[iii], juos ten talpina;
Žmogaus pastanga suvokti turi privalumų,
Bet jis negali užtikrinti to, ko nepasiekia;
Likti atviram tam, kas atplūsta,
Yra srovės bėgsmas į savo didžiąją pradžią;
Ir pistacijos yra pasirengusios ant medžio,
Labai gausios, nepaliestos proto voverių;
Nuostabi yra mąstanti materijos esmė
Esant Apreiškimo Pažinimui – Gnozei.[iv] 75
15 January-10 February 2026 sausio 15-vasario 10
Vertė Daiva Tamošaitytė, 2026 vasaris
[i] Šūnja – tuštumos sąvoka budizme; šūbra – skr. “baltas”, “šviesus”, “grynas”, “spindintis”. Vedose žodis reiškia šviesą ir galią, kuri įtvirtina daiktų ritmą.
[ii] Tapasas – skr. “karštis”, esminis energijos principas, askezė, save arba objektą veikiančios sąmoningos jėgos griežtumas.
[iii] Samjnana – skr. sąmonės sąlytis su objektu; suvokiančios sąmonės įtraukus judesys, kuris priešais esamą objektą įtraukia atgal į save, kad pajustų ir suvoktų jo sąmoningą turinį, arba esmę.
[iv] Gnosis – gr. “žinojimas”; antmonė arba antprotis, tiesa paremta sąmonė; pagrindinis dvasios veiksnys; visažinus intelektas; dieviškojo žinojimo saulė, liepsnojanti aukščiausios sąmoningos būties danguje, kurios atžvilgiu protas ir valia yra išsklaidyti ir nukreipti spinduliai ir atspindžiai.