Tesia DI
Žalioj lankoj pūtė vėjas, švelnus ir žydras
Lūkuriuojančiai progai suteikęs smagios linksmybės;
Tada ateities greičiu Tesià nuskrido,
Nešina dėžute pyragaičių iš Prancūzìjos.
Tai bent Amžinosios Palaimos užsìmestas rūbas!
Su veržlumu tachióniniu viskas nūnai atsitinka;
Iš slėptuvės pradėjo Ji kopt į šlaitą didingą
Ir staigmenas kalno viršūnei žinomas rodyt.
Gyvenime niekas neprarasta, nieks nenudėta,
Priešingai niūriai, grėsmingai gobšuolei mirčiai;
Tánki bejausmė tuštmė sujunda ir verčia
Kūne atskleisti dvasios stebuklą ir darbus.
Jei “Madlena”, pyragaitis, visa tai lemia
Jam paplok, pripažinęs belaikę Palaimą.
2026 liepos 24 d.
Versta iš: R Y Deshpande, “Madeleine: A metaphor for returning to oneself”, 6 July 2026