Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Karalaičio kelionė I
Karalius ir atsidavėlis
Karalių karalius tave juo padarė,
Sostą auksinį ir skeptrą tau davė,
Svitai – mergaitę teisingą ir vyrą,
Drąsią kariauną, sidabro rapyrą,
Vėliavą tavo, karūną ir pompą,
Dramblių didelių ir žirgų jais puikuotis,
Tarybai – išminčių, tarnybai – stipruolių,
Ir karalienių prie šono – gražuolių.
Man išmaldą davė savosios malonės,
Dainų pilną jojo mažytį krepšelį,
Mėlynę dangaus pasisiūti rūbeliui;
Jo žemė – tai mano mažytis lizdelis.
Pasaulis platusis Jam ten, kur miegù aš,
Planetos ir žvaigždės – lemputės ir lempos,
Karalių karalius, čia išmaldos prašęs,
Kartu vaikštinėja – draugiškas trampas.
Vertė Daiva Tamošaitytė, 2024 m. gruodžio 22 d.
Versta iš: Nishikanto, King and Devotee (traslated by Sri Aurobindo)
An anthology of spiritual poetry „Light of Lights“, p. 47