Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Ramybė
Plačios Ramybės mano siela apimta;
Mįslingai Esamybei erdvę smelkiant,
Aplink mane ji kaip dangaus tyla.
Koksai žavingas reginys vaizduotėj švinta!
Smaragdo vandenynas, žalios vinkšnos,
Balti sparnai aukštai, pasviręs horizóntas
Pilki nuo laiko bokštai priešais vakaro gaisus
Sulig tylios Palaimos virpa tvinksniais.
Deja, akimirkos tos retos – trumpas
Šypsnys Nežinomo, gyvenimą palikęs
Bergždžią, tarsi, anavà, uola sukumpus,
Įsauly nubalinta – dykrà sunykus!
Ak, ar Ramybė amžina taps mano nuosavýbe –
Pasiuntiny už šydo, angele dievų meilybės?
Vertė Daiva Tamošaitytė, 2024 m. gruodžio 23 d.
Versta iš: Nirodbaran, „A wide inexpressible Peace has taken my soul“
Fifty poems of Nirodbaran with corrections and comments of Sri Aurobindo