Čakros ir jantra
Tą pačią akimirką, kai stojate Dievo pusėje, kiekvieną jūsų gyvenimo sritį puola priešiškos jėgos. Kuo nekaltesnis esate, tuo didesnių aukų bus pareikalauta.
Nūdien galime žymiai geriau perprasti reikšmę žodžių, pasakytų prieš daugelį dešimtmečių. Jie tikslesni nei lakiausia vaizduotė, o patirtys išgyventos neturint jokių mokslinių prietaisų ar kvantinių kompiuterių. Įspėjimai ateičiai, jeigu dieviškosios galios bus naudojamos ne pagal paskirtį… Drąsi moteris, kuri mažyčiame žemės kamputyje darė jogą dėl visų, idant žmonės taptų geresni. Mėgindama išgelbėti mūsų pasaulį.
Motinos žurnalas, 1950-1973. Mintys
“Fizinė tikrovė tapo vien virpesių lauku. Daugiau jokio gėrio, jokio blogio, aukštesnio, žemesnio, svarbaus ar nesvarbaus: tai nebesvarbu, teliko virpesių kokybės skirtumas. Kuriantys virpesiai ir ardantys virpesiai. Pradedant mažiausiu daikteliu, menkiausiu kūno nepatogumu iki visiškai globalaus veiksmo, visur veikia tas pats veiksnys.
Bet kuris psichologinis paaiškinimas yra bevertis: viskas yra tik virpesiai.
Viršum materialiosios kūrinijos plyti audinys, tam tikros rūšies labiausiai žlugdantis, katastrofiškas tinklas. Tai panašu į tinklą. Kūnas mokomas iš jo išeiti. Tai kažkas, kas persipynę su medžiaginiu pasauliu. Tai yra ligų ir nelaimių priežastis.
Moralė ir Tiesa yra labai toli viena nuo kitos.
Mes gimėme šalia purvinos skylės, kurią turime iškuopti.
Pasaulyje, tokiame, koks yra dabar, viskas yra iliuzija.
Melagystės uždanga slepia Tiesą. Tai nėra pasaulio netikrumas: vien tik Melas yra nerealus.
Ne visada įvykiai, kuriuos laikome svarbiausiais, sukelia žalingiausią poveikį: tai gali būti visai nežymus Melo įsibrovimas dėl visiškai nereikšmingos priežasties.
Skausmas yra pati Melo esmė.
Mirties kaukė, dengianti Aukščiausiojo veidą.
Bjaurastis, mirtis, liga, nedorybė: visa tai slypi skirtingose sferose ir skirtingai vibruoja, tačiau priežastis visur ta pati. Vaistas glūdi pačioje blogio šerdyje.
Kūniškasis pasaulis yra tarsi kino projekcija į kažką, kas įtvirtina tą atvaizdą. Atspindį viso, kas nutinka vadinamojoje “nematomybėje”. Vaizdas tampa mums regimas todėl, kad yra ekranas, kuris sustabdo vibracijas.
Visuma substancijos, iš kurios esame padaryti, atrodo lyg kas nors daiktan būtų atsargiai surinkęs tam tikrą kiekį virpesių, ir pateikęs jūsų nuožiūrai bei tolesniam darbui. Niekas negali to iš jūsų atimti.
Protas yra nejudri perdavimo (transmisijos) zona. Pakanka menkiausios proto vibracijos, idant viskas sutriktų.
Nelyg maloni skaidri upė, kurią galima štai taip perbristi; jums tereikia ištarti: “Noriu patekt į kitą krantą”. “Didysis brolis” pasišauna “padėti” persikelti, ir vanduo susidrumsčia.
Skirtumai tarp virpesių primena skonių skirtumus.
Tarsi vienam ar kitam negalavimui būtų suteikta galimybė įimti tam tikrą vibravimo būdą tam, kad jis susiliestų su pačiu vibraciniu režimu. Pašalinti kažkokį skaičių (pražūtingų) vibracijų iš apykaitos.
Mikroskopinis darbas.
Bet kuris virpesys žemėje sukelia padarinius.
Šisai Melagysčių liūnas. Aš atsekiau jas iki pačių silpniausių virpesių, iki tų, kurie grįžta į ištakas, iki akimirkos, kada Tiesa gali virsti Melu. Šis iškreipimas yra toks nežymus… Lyg jus padengtų kažkas lipnaus ir visą jus išteptų. Negalima nieko nuveikti, nesusiduriant su šiais juodais lipniais Melo pirštais.
Vien Džiaugsmo virpesys tai gali pakeisti. Griežtumas, asketizmas, smarki ir nepalenkiama veržmė tolygi neveikimui. Melas vis tiek išlieka aplinkoje.
Bet jis nepajėgia atsispirti Džiaugsmo kibirkštims, virpesiams, tekantiems nelyginant sidabrinis vanduo. Tarsi ląstelės žėrėtų sidabrine šviesa.
Žmonės visada ką nors daro kokiu nors tikslu, ir tada vibracija priešaky visada turi prisikabinusią uodegą. O jeigu savivokios ląstelės gali “vibruoti be uodegos”, jėga padidėja dešimteriopai.
Savotiškas “apčiuopiamas” regėjimas.
Prieš keletą dienų užuodžiau ypatingą, labai nemalonų kvapą, kuris turėjo galią atskirti gyvybės virpesius nuo fizinių… ir paskui sužinojau, jog Kinija susprogdino bombą.
Tik tada, kai tapsite labai dėmesingi ląstelių virpesiams, galėsite išvysti antsąmoninius judesius. Tai ne jausmas, net ne pojūtis, ir juo labiau ne mintis. Privalote labai stipriai atsiriboti nuo minčių judėjimo, kad tai pastebėtumėte.
Patyriau mikroskopinį Melo vibracijos visuose ir visur regėjimą, kuris įgalino sąlytį. Tai buvo panašu į Materijos drebulį. Nepamirštamu būdu įsitikinau, kas yra Tiesos vibracija Kūne. Tai fiziškai nejudrus dalykas, panašus į fizinį magnetą teisingiems fiziniams virpesiams pritraukti.
Ląstelių tarpusavio priklausomybė programą labai apsunkina.
Viskas vyksta tiesiogiai: paprasčiausiai virpa.
Kitokia matymo kokybė: tarsi šviesa sklistų iš daiktų vidaus, užuot švietusi ant jų.
Nepertraukiamas virpulys. Savotiškas nežymus drebulys už visko – pasaulio įvykių, žemės drebėjimų, potvynių bangų, žmonių, žudančių vienas kitą ir nežinančių kodėl, tai yra tas pats visame kame.
Ketera tarp dviejų bedugnių.
Menkiausias susilpnėjimas yra katastrofiškas.
Tirštesnis už orą, kraštutinai vientisas, švytintis auksu sutankėjęs virpesys, nuostabi varomoji jėga, kuri deda pastangas daryti spaudimą žmonėms, daiktams, aplinkybėms. Ir jai neatsispirsi. Kuomet ji nužengia ir ima slėgt Materiją, viskas pradeda kunkuliuoti. Inercijos priešinimasis jai sukelia katastrofas.
Niekas nemiršta atsitiktinai. Nie-ka-da.
Iš esmės materialistinė mintis yra mirties evangelija.
Jauti, tarsi visa žemė pusiau išprotėjo.
Tada, kai Galia ateina, aš matau, jog visa, kas priešinga jos virpesiams, yra priversta keistis. Paskui iškart įvyksta, sakytum, žiaurus ir visiškas pokytis esamame pasaulyje, katastrofa.
Kolektyvinės pasiūlos ir atmosfera yra tokios sugedusios, kad jos veikia visa laiką.
Arti fizinės plotmės yra zona, užkrėsta kirmėlėmis! Siūlomos visos įmanomos katastrofos.
Visos vibracijos, kurios lemia bet ką, pradedant menkais rūpesčiais ir baigiant didžiausiomis nelaimėmis, yra tos pačios kokybės.
Nelaimei, kitas įsibrovėlis bus Kinija.
(Apie blogio vykdytojų “baudimą”): regisi, tai neteisingas reagavimo būdas, nes užtuot išgiję, jūs įamžinate vibraciją, tik pakeičiate jos kryptį.
Yra tik vienas dalykas, savotiška ugnis – ugnis, kuri sudegina visa šį Melą.
Vienintelė viltis ateičiai yra žmogaus sąmonės pasikeitimas. Žmonėms yra palikta nuspręsti, ar jie bendradarbiaus, ar teks juos priversti paklusti panaudojant triuškinančių aplinkybių jėgą.
Raktas, jeigu jį užvaldote nebūdami iki galo teisingoje pusėje, gali tapti kraupios katastrofos priežastimi… pavyzdžiui, pasaulio išnykimo. Tai yra beveik nepastebimas mažytis judesėlis.
Visa uždengiantis sąmyšis.
Panašu į baisų konfliktą, vykstantį žemėje.
Neįsileiskite irimo vibracijų.
Egzistuoja kai kurie gyvieji, kurie pusiau mirę, ir daug mirusiųjų, kurie yra labai gyvi.
Kai randasi pažangos pastanga, ji visada perduodama kaip virpesių bangos, o pažangiosios bangos žiba visomis spalvomis. Tosios šviesos renkasi kiekvieną nedelsiant prieinamą, kad ir nedidelį bandymą. Visa tai vyksta kas akimirką, visa laiką, visų dalykų atžvilgiu – visa ko atžvilgiu.
Galime matyti, kaip veikia nesąmonybę smelkianti sąmonė. Kuo giliau medžiaga persiims sąmone, tuo greičiau poreikis “prietaisams” sumenks, ir mes sugebėsime grįžti į aukštesnįjį Paprastumą.
Kūnas jaučiasi plaukiąs virpančios Sąmonės vandenyne.
Jis junta, kad aukščiausiasis Virpesys yra toks stiprus, jog prilygsta ramybės nejudrai. Nemirtingumo būklėje egzistuoja žaibiškai greitos bangos, tokios greitos, kad atrodo nejudančios.
Nesistenkite būti teisuoliškas: priimkite savą naštos dalį, pripažinkite, kad esate nešvarūs ir klystantys; taip darydami įstengsite suimti Šešėlį į rankas ir jį paaukoti.
Kiekvienas žingsnis į priekį verčia žengti ne atgal, o į Šešėlį, ir kūno lygmenyje tai yra siaubinga.
Tasai nuostabus juokas, kuris išsklaido visus šešėlius. Dieviškojo juoko saulė švyti visa ko viduje. Reikia išmokti juo gyventi.
Švelniajame kūne (subtilioje fizinėje plotmėje) pavidalą įgis naujoji kūrinija, ir tik paskui ji taps visiškai matoma ir apčiuopiama.
Tikrasis Kūnas gali save padaryti suvokiamą per sustiprinimą. Tie, kas atsimerkę, galės jį matyti.
Buvau panardinta į Aukščiausiojo meilės vonią. Vientisą virpesių masę, nejudrią, bet jos intensyvaus virpėjimo nėra su kuo palyginti. Šis pasaulis ateis rytoj arba poryt.
Viešpats yra ne aukščiausiasis dvasininkas, jam nepatinka apeigos, tačiau mielas nuoširdumas.
Valia pergalei. Ne asmeninė ligos įveika – pasaulinė pergalė.
Tad mes sukurti kovoti, mes čia tam ir esame. Kadangi tai pats artimiausias kelias, būtent kūnas yra veikiamas.
Ir galima pasiekti Tikslą per velnią, ne tik per angelą – kartais taip net geriau!
Yra tūkstančiai būdų pabėgti, ir tik vienas – pasilikti. Tai yra drąsa.
Tai yra kumštynės.
Kuomet Tai ateis, neliks nė vieno iš tūkstančio, kurio tai neišgąsdins!
Antsąmonė nužengs, todėl, kad ir kas atsitiktų, tai bus atėjimui reikalingas įvykis.
Dievas žemėje auga, bet išmintingas žmogus valgo ir miega…
Jeigu nors vienas žmogus pajėgtų ištikimai atsiduoti Tiesai, jis galėtų perkeisti pasaulį.”
Versta iš: Mother‘s Log, 21 February 1878 – 17 November 1973
Iš anglų kalbos vertė Daiva Tamošaitytė