Motina (Mirra Alfassa)
Ankstyvieji metai
Mirra Alfassa (1878 – 1973) gimė žydų sefardų — jos motina buvo kilusi iš Aleksandrijos Egipte, o tėvas iš Adrianapolio dabartinėje Turkijoje, —šeimoje netrukus po to, kai jos tėvai apsigyveno Prancūzijoje. Ji buvo antras jų vaikas. Apdovanota nepaprastais talentais, ji ne tik tapo įgudusia tapytoja ir muzike, bet taip pat nuo ankstyvos jaunystės išgyveno daug vidinių patyrimų. Eidama trečią dešimtį ji studijavo okultizmą Alžyre, vadovaujama Maxo Theono ir jo žmonos anglės Almos, kuri buvo dideles aukštumas pasiekusia mediume. Grįžusi į Paryžių Motina dirbo su keliomis skirtingomis dvasinių siekėjų grupelėmis.
Susitikimas su Sri Aurobindo
Pirmą kartą ji išgirdo apie Sri Aurobindo iš savo antro vyro Paulio Richard‘o, kuris buvo jį aplankęs Pondičeryje 1910 m.; 1914 m. jai atsirado galimybė kartu su savo vyru nuvykti į Pondičerį ir susitikti su juo asmeniškai. Per susitikimą ji iš karto atpažino Sri Aurobindo kaip mentorių, sutiktą ankstesnėse savo vizijose, ir suprato, kad jos ateities darbas vyks greta jo. Tačiau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ji turėjo sugrįžti į Prancūziją, o paskui išlydėjo Richard‘ą eiti oficialių pareigų į Japoniją. Galiausiai 1920 m. balandį ji grįžo į Indiją, kad prisijungtų prie Sri Aurobindo Pondičeryje ir niekada daugiau nebeišvyktų. Sri Aurobindo atpažino joje įsikūnijimą dinamiškojo raiškiojo aspekto tos evoliucinės, kuriamosios Jėgos, kuri Indijoje tradiciškai žinoma ir traktuojama kaip „Aukščiausioji Motina“.
Sri Aurobindo ãšramas ir Aurovilis
Motina augantį apie Sri Aurobindo besiburiančių sekėjų būrį nuo 1926 m. lapkričio suorganizavo į Sri Aurobindo ãšramą, o 1952 m., po jo pasitraukimo 1950 m., įkūrė Sri Aurobindo tarptautinį švietimo centrą (Sri Aurobindo International Centre of Education), kad įvykdytų jo norą suteikti naujovišką švietimą Indijos jaunimui. 1968 m. ji įkūrė Aurovilį, inicijuodama šį tarptautinio miesto projektą kaip dar platesnį lauką praktiniams bandymams įgyvendinti Sri Aurobindo viziją, kuri numato naujas individualaus ir kolektyvinio gyvenimo formas, rengiančias kelią šviesesnės visos žemės ateities link.
„Žmonija nėra paskutinė žemiškojo kūrimo pakopa. Evoliucija tęsiasi toliau ir žmogus bus pranoktas. Kiekvienas turi pats išsiaiškinti, ar jis nori dalyvauti šios naujos rūšies atėjime.”
„Tiems, kurie yra patenkinti pasauliu tokiu, koks jis yra, Aurovilis akivaizdžiai neturi prasmės.”
Motina, 1966 m.
Sąmonė anapus Proto
Ir Sri Aurobindo, ir Motina visą savo gyvenimą dirbo tam, kad apsireikštų tas sąmonės anapus proto modusas, kurį Sri Aurobindo pavadino „Antpročiu“ ar „Antmone“. Pilnutinio šios sąmonės pasireiškimo žemėje išdava būtų ne tik naujoji rūšis, tiek pranokstanti žmogų, kiek žmonių rasė pranoksta gyvūnus, bet taip pat viso žemiškojo kūrimo modifikacija, visapusiškesnė dar netgi nei tas pasikeitimas, kurį sukėlė žmonių rasės pasirodymas pasaulio scenoje.
Tarp žmonijos ir visiškai antmoninės rūšies turėtų įsiterpti vienas ar keli pereinamieji laipteliai, reprezentuojami pereinamųjų būtybių, kurios yra gimusios žmogišku būdu, bet pajėgia sueiti į sąlytį su aukštesniąja sąmone ir ją išreikšti. Kurdamos tinkamas sąlygas šios pereinamosios būtybės parengtų kelią Antmoninės rasės atėjimui.
Perkaita
Po Sri Aurobindo pasitraukimo Motina tęsė jo psichologinės ir fizinės perkaitos darbą padedama naujos jėgos. Ataskaita apie jos patyrimus atliekant šį darbą yra pateikiama Motinos agendoje, intymiuose užrašuose apie jos paskutiniuosius aštuoniolika gyvenimo metų.
Jų darbas tęsiasi.