Dobilas Jonas Kirvelis, Lietuvos mokslininkas biofizikas ir biokibernetikas, visuomeninis ir politinis veikėjas. 2018 m.
Kadangi svetainės tikslas yra supažindinti Lietuvos skaitytoją su dabartinėmis posthumanizmo srovėmis ir ypač tuo, kas vyksta Lietuvoje, mes manome, kad prasminga pristatyti vieną nuosekliausių mokslinio transhumanizmo atstovų ir dėstytojų mūsų šalyje, profesorių Dobilą Joną Kirvelį. Su juo padarytų pora video laidų yra čia publikuota. Mūsų kilnus ir malonus oponentas nepamiršta pabrėžti, kad šiuo klausimu vis dar egzistuoja amžinas technokratų, tiksliųjų mokslų atstovų ir humanitarų ginčas. Vis dėlto manome, jog tiesa gimsta ginčuose, ir kad dialogą palaikyti labai svarbu, ypač todėl, kad žinotume apie Lietuvoje vykdomą transhumanizmo dienotvarkę, apie kurią kalbėti sutinka nedaugelis, ir kuri žmonėms tebėra beveik visiškai nepažįstama sritis. Dr. prof. D. Kirvelis – vienas iš tų retų eruditų ir akademikų, kurie kuria mokslą, matydami ne tik save.
Štai 2023 metų lapkričio mėnesį, Lietuvos Prezidentas, Seimo pirmininkė ir Vilniaus meras iškilmingai pristatė sostinėje, netoli Molėtų, pradėtą statyti galingiausią Europoje biotechnologijų miestą „Bio City“. Kodėl Lietuvoje veiks eksperimentinės genų inžinerijos, kamieninių ląstelių ir 3D spausdinimo laboratorijos – ištisas jų kompleksas? Pasak D. Kirvelio, kuris jaunuomenei savo paskaitose pristato požiūrį į žmogaus evoliuciją ir jos ateitį iš transhumanizmo ideologijos taško, dabar egzistuoja dvi kryptys: viena jų kibervitalistinė, kita – karbonšovinistinė, ir pastarasis „Bio City“ projektas yra būtent toks. (Karbonšovinizmo apibrėžimas: karboniniai organoidai ir fermentiniai kompleksai sudaro šiuolaikinę biomolekulinę mašiną. Ta mašina – tai mes.) Taigi tame biomieste be kitų dalykų vyks, pasak Kirvelio, tiesiog gyvybės organų gamyba! Pačiam profesoriui artimesnis biorekursinis požiūris, kuris taip pat apima „vaikučių technologinę gamybą“, išlaisvinsiančią moterį iš gimdymo prievolės. Galbūt tai – mūsų transhumanistų idėja tokiu būdu kompensuoti drastiškai mažėjantį vaikų gimstamumą Lietuvoje? Gal viena uždarinėjamų gimdymo namų priežasčių yra siekis šį natūralų veiksmą pakeisti dirbtine gimda vietoj gimdyvės jau kitose „klinikose”?
Šiame vaizdo įraše profesorius paaiškina, kas yra bioinžinerija, arba inžinerinė biofizika, kuri, jo nuomone, jau nulemta visos evoliucinės raidos. Ją sudaro Nano- (biomolekulinės technologijos), Eco₂- (ekologinės technologijos), Cogno- (psichoinformacinės technologijos), Bio- (genetinės technologijos) ir Info- (bioinformacinės technologijos). Antropobioekocentristinis požiūris planetai esąs aktualiausias.
Mums Dobilo Kirvelio samprata įdomi tuo, kad biorekursija esanti kūrybiška. Ją simbolizuoja auroborus (gyvatės, ryjančios savo uodegą, simbolis), taip pat jai būdinga autopoiesis, t. y., gyvų sistemų sugebėjimas savarankiškai gaminti, palaikyti ir atsinaujinti. Tokiai gyvai save atkuriančiai sistemai jis priskiria ir visą meninę ir kūrybinę veiklą.
Paskaitoje primenama apie lietuvių kilmės mokslininko Martyno Yčo indėlį: jo knyga „Informacijos teorija biologijoje“ yra ir Lietuvos bibliotekose. Negali nepritarti mokslininko pastaboms, jog mes per mažai vertiname savo įžymius kolegas. Tad, kad ir kaip fantastiškai skambėtų pasakojimai apie kompiuterį kiekvienoj ląstelėj, tai jau seniai yra ne teorija, o praktika.
Daiva Tamošaitytė
Su gerbiamo Dobilo Kirvelio naudinga ir įdomia paskaita galima susipažinti čia: