Radha laukia Krišnos

 

 

Dangaus kraitis

 

Pamačiau, širdies nišas išrausęs

Dangaus kraitelę jų kampe įspraustą;

Senovės pergamen᷉tas, švelninantis téisę,

Per amžius slėptas ten, nūnai išskleistas.

 

Nubudęs nuskubėjau vėlei pas Praamžį

Netrikdomas žvaigždžių; baltojoj kriptoj

Kur Nuotaka ant Jaunojo krūtinės gul’ parkritus,

Radau jį: ten legendą išgyvenom saldžią.

 

Žodis – kūnas Nuotakos jaunosios,

Lyg saulė kybo jis dangaus žydrynėj

Nemačià daiktams surizgus ir susijus

Ir išsilydžius jiems į šauksmą begalinį,

 

Palaimos deglą, virpantį ir guvų,

Siekiantį Jaunikio bučinio šimtais liežuvių.[1]

 

[1] Žodžių žaismas: angl. tongues (dgs.) – ir „kalbos“, ir „liežuviai“; plg. (deglo) liepsnos liežuviai.

.

 

Vertė Daiva Tamošaitytė, 2025 m. sausio 25 d.

Versta iš: Debashish Banerjee, Nocturnes, III Sky Dower

Iš rengiamos spaudai poezijos rinktinės „Part Aroma Part Face“