Radha laukia Krišnos
Dangaus kraitis
Pamačiau, širdies nišas išrausęs
Dangaus kraitelę jų kampe įspraustą;
Senovės pergamen᷉tas, švelninantis téisę,
Per amžius slėptas ten, nūnai išskleistas.
Nubudęs nuskubėjau vėlei pas Praamžį
Netrikdomas žvaigždžių; baltojoj kriptoj
Kur Nuotaka ant Jaunojo krūtinės gul’ parkritus,
Radau jį: ten legendą išgyvenom saldžią.
Žodis – kūnas Nuotakos jaunosios,
Lyg saulė kybo jis dangaus žydrynėj
Nemačià daiktams surizgus ir susijus
Ir išsilydžius jiems į šauksmą begalinį,
Palaimos deglą, virpantį ir guvų,
Siekiantį Jaunikio bučinio šimtais liežuvių.[1]
[1] Žodžių žaismas: angl. tongues (dgs.) – ir „kalbos“, ir „liežuviai“; plg. (deglo) liepsnos liežuviai.
.
Vertė Daiva Tamošaitytė, 2025 m. sausio 25 d.
Versta iš: Debashish Banerjee, Nocturnes, III Sky Dower
Iš rengiamos spaudai poezijos rinktinės „Part Aroma Part Face“