Besileidžiančios saulės takas Sartų ežere. 2007 m. Daivos Tamošaitytės nuotr.
Putra
Dabar eiles parimęs, sonetus rašau,
Skambios poemos rimui aš laiko teprašau.
Ne mano kūnas likęs vieninteliais namais,
Ne sau meldžiu aš duonos, eidamas kiemais.
Ne mano kaltę neša gyvenimo tėkmė,
Ne man lemtingai smogia piktoji padermė.
Vanduo nuodingas srūva po gyslas lyg ugnis,
Ir skausmas kaulus varsto it lazerio spyglys.
Tai jūs‘ karalius basas – vargšas nuolankus
Jums aukso tiltus tiesia ir sugena laivus;
Tai jo aksomais puošias ištvirkėlė godi –
Ne savo košę verda dykuonys alkani.
Išdrožė Dievas samtį ir nugriebė putas,
O dangiškąją Putrą išpilstė į marias.
2021 m. rugpjūčio 1 d.
Putra (skr.) – sūnus.