Nada sode 2022 rugpjūčio 27 d. Daivos Tamošaitytės nuotr.
Ji markstos įsaulyje išsitiesus
Grakšti nuo ūsų iki uodegos
Meilus murkimas nuotaiką dienos
Nekintamą išreiškia garsiai
Švelnumas su nagais ir dantimis
Valdingai gina nepriklausomybę
Mažam kūnely milžino galybė
Čia budi ir pasaulį seka akimis
Negirdimai atsėlina palaima
Jos tobulas kiekvienas judesys
Ir ìšbaigtas savy tikrovės žavesys
Kaskart privèrčia juoktis iš tos baimės
Be priežasties, vien regint baikštų grožį
Pavidalu žaismingu be jokios dėmės;
Trispalvis kailis jį didingai puošia
Trilypis Brahmanas gyvos dermės
Jai snaudžiant kuriasi visi pasauliai
O ji tiesiog sau būva per dienas
Štai iškelia ji uodegą į saulę
Letenėlè tik kepšt — ir jau gana
Ji kalba su manim ir glaustos greitai
Iš pirmapradžio garso vardas jos — Nadà
Be žodžių tolsta ji promenadà
Ir vėl, kada norės, sugrįš į skreἶtą.
2026 rugpjūčio 9 d.