Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Kompozicija
Poetas
(skiriama visiems anksti gyvenimą palikusiems poetams)
Didžiausias priešas ásurai – poetas.
Nukirpt jis giją sidabrinę skuba
Minties, ir pirštais nuo nuodų dėmėtais
Į čemodaną rankraščius sugrūda.
Nešinas vogtais eilėraščiais
Kartoja užkeikimą lyg pablūdęs
Tai juos išmėtyt kelkraščiais,
Tai brangiai išparduot panūdęs.
Turto svetimo prasmės jis neįkanda;
Susenusiai Temidei amžiais snaudžiant
Bedantei, giljotiną išgalanda
Poetui, nusikaltimù nubaũdžia.
Poetas nemuša sau į krūtinę,
Nemùrma: “Kaltas aš!“ Be kaltės kaltas,
Atnešęs džiaugsmą į raudų tėvynę
Ir saulę ant pečių aukštai iškeltą
Jis klumpa kaip žvėris, į nugarą pašautas.
Kurčioj tyloj bežadėj girdis dūžiai
Širdies ugningos: viltys nenukautos
Ten kruvinõs liepsnos palieka šliūžę.
2025 m. sausio 5 d.