Bitutė. Daivos Tamošaitytės nuotr.
Dabar galiu gyvenimą pradėt iš naujo,
Lyg bitė naują žiedą vėl lankau;
Pasaulio blogį ir apgaulės tirštą kraują
Už savo durų slenksčio palikau.
Dar ne ruduo, dar tik viduvasaris glosto
Švelniu dvelksmu sunokusius žolynus;
Drįstu ir vėl pakelt akis į Dievo sostą,
Nubraukus dùlkes nuo širdies maldyno.
Ar netektys nukirto tvirtą majos giją,
Kad sunkulys nukristų nuo pečių?
It pienės pūkas žydinčiųjų karalijoj
Aš susitikt su Viešpačiu sklendžiu.
2025 liepos 19 d. Daiviškės