Motinos piešinys
Pažadas
Štai stoviu prieš tave dar vis
Tik tu ir aš, tik aš ir tu
Kol leidžia nuodùs geluonìs,
Pabūk iki mirties kartu!
Įsakymu nepažiniu
Aptvėrei siena apsukui:
Kur bebūnù, ką beveikiù –
Pasaulis sau, o aš – viduj.
Išbluko pojūčiai pirmi
Kartu su nekaltybe vaiko.
Tik atspinžiai šviesos širmi
Prisiminimų grožį teikia.
Žinau, kad pasiuntei mane
Iškęsti čia kiekvieną skriaudą
Nes nepakeltų to dugne
Vien gimusieji savo naudai.
Nekaltojo kančių taurė pilna,
Jau laikas apeigoms atėjo:
Dar lašas, ir jau bus gana,
Dar gurkšnis, ir sudie, Antėjau!
Jei naštą savo patikėjai
Déivės mielos gležniems pečiams,
Jos norą pildyk, kaip žadėjai:
Genties atšauki karmą ir kančias.
2024 m. vasario 29 d.
Vilnius