Baltijos jūra. Alberto Kelmelio nuotr.
Mintys
Įbedus žvilgsnį į atkaklią tamsą
Aš judesius visatos tyrinėju.
Aš mintį sakinio seniaἶ nulémto
Nugludinu lyg jūra akmenėlį.
Aumens jėga tiesos galu aštriu
Per žaizdą plačią gilų pjūvį rėžia,
Šviesos pluošteliai jūros švyturių
Skęstančius laivus ūmai išplėšia
Iš nebūties, kad krūptelėjus suvirpėtų
Akimirką riksmu skaudžiu gyvybės
Sustingus grobiui devinta banga
Ir lūžus mirčiai auką pamėtėtų.
Laisvai auksinės mintys pustos – smėlis
Pakrántėje nugrimzdusio žemyno.
Iki žvaigždžių – tik šuolis mažutėlis
Nuo išnyrančio nežinomo kalnyno.
2025 m. sausio 5 d.