Daivos Tamošaitytės močiutė iš mamos Reginos Paskačimaitės pusės Antanina su savo tėvais Viktorija ir Antanu Briedeliais apie 1925 metus Panevėžyje. Knygnešys Antanas Briedelis (Briedis) gimė Šambalioniškiuose, Ramygalos valsčiuje (dabar Panevėžio r.), 1860 metų lapkričio 28 dieną. 1883–1904 dirbdamas Panevėžio policijoje platino lietuvišką spaudą. Bendradarbiavo su knygnešiais J. Bieliniu, J. Bataičiu. Nuotr. iš Tamošaičių šeimos archyvų
Kalbėki man
(Poema apie gimtąją kalbą)
Kalbėki man, gimtasis šventas Žodi,
Tauriausias ir aukščiausias iš visų.
Kalbėki per mane ir Tą, kurį parodei,
Nes Jam tu atstovauji iš tiesų.
Žosmė mana – tai Dievo skirtas kraitis,
Kas žodis – tai švelniausieji šilkai,
Kas sakinys – gražiausias karaláitis,
Pastatęs kalbai rūmą būti amžinaἶ.
Tarsi tyriausiasis šaltinis ji srovena,
Dainingai alma iš skaidrių gelmių;
Nėra tokios giesmės tarp svetimų iš seno,
Kuri prilygtų mano šnekai puikumu.
Senų senovėj, kai po šventą žemę
Mūs protėviai po alkus, gojus vaikštinėjo
Su Viešpačiu, tada jo Balsas lėmė
Pasitikėjimą tauta, kuriai jį malonėjo.
Pasižadėjimo pakako, duoto garbės žodžio,
Nes jį girdėjo Dievas ir pritarimu
Patvirtindavo sutartį kiekvieną.
Gyvavo pirmapradis Žodis vien garsu:
Jo Ištarmė tvirčiausia, valingiausia
Aidėjo po dangaus plačiais skliautais
Ir išausta šviesoraščiu greičiausiai
Skriejo erdvėmis visatos įvijai.
Nors teisingiausią ir doriausią bylą
Žlugdyti ėmės šėlstanti tamsa,
Bet Žodis skrodžia nelemtį ir tylą,
Ir rodo kelią jo skaisti šviesa.
Tartis aiškiausia ir tiksliausia
Įsminga lyg strėlė tiesi širdin,
Ir žinią pérgalingai svarbią neša
Stipriausias virpesys tolyn.
Pamìrštos maldos, uždrausta spauda,
Rašyba, prievarta svetimžodžiais paplūdus –
Menka iš to naikìntojams nauda:
Vos paminta – žiūrėk, ir vėl į laisvę ji išsprūdus.
Be svetimų ramentų išdidžiai ji stovi,
Turtinga tarmėmis ir neišsenkama,
Gausiausią iš visų kalbų žodyną globia,
Brangiausia, mylimiausia mūs kalba!
Gimtoji mano! Išreikšta tavim mintis
Giliausią prasmę slepia, daugeriopą;
Švariausias, dvasingiausias turinys –
Nepranokta kitų kalbų aukščiausioji pakopa.
Net jei gyvenčiau tūkstantį ir šimtą metų
Nerasčiau tavo nei pradžios, nei pabaigos,
Net jei liežuvį išmankštinčiau kuo lanksčiausiai,
Vis tiek vertos nesueiliuočiau prakalbos!
Tiktai tada, kada įaugsi man į kraują,
Tekėsi mano gyslomis tartum karšta lava –
Tada ištarsiu žodį – tikrą, skambų, naują,
Ir vėl iškils Tėvynė – Dievo Lietuva.
Kalbėki man, gimtasis šventas Žodi!
Kalbėsiu tau, dėkinga lig mirties.
Te Ištara – vienintelė, didžioji,
Pašlovina pasaulį ateities.
2023 gruodžio 31 d.- 2024 sausio 10 d.
Vilnius