Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Vyčio preliudas
Nereikia Joginui asketo bizūno
Tai buvo, yra ir dar bus tai nesyk –
Tyla ir ramybė apėmusi kūną
Standi tarsi sviestas: tik imk ir raikyk.
Kam kopti į kalną: stipruolis juk gali
Viršūnėn mintim vien patekti išsyk.
Nereikia jam vyno, kad būtų apsalęs:
Kaip galvą pametęs, jis šypsos tik-tik.
Kas kitam vargas – jam próga ir diegas,
Kam griekas – jam niekas, sunku – nesunku.
Dėl ko vargsta turčius – pernykštis jam sniegas:
Šachmatais jis žaidžia kasdien su Dievu.
2025 lapkričio 13 d.