Sode rudenį. Daivos Tamošaitytės nuotr.
Ak, kodėl gi mano drugeliai
Nuskrido žaist ant svetimo žiedo?
Kodėl šįvakar raibi paukšteliai
Ant kito medžio giesmelę gieda?
Gal per mažai skrydžiù jų sparnuotu,
Lengvais piruetais iš tolo grožėjaus?
Lyg nesava ar vogčia pabučiuota
Verkiu – gal iš laimės, o, rasi, nuo vėjo.
Atsiminimai širdį graudina;
Vaikšto pavidalai vaiskūs po sodą
Ir, kaip kadaise, tulpę sodina,
Kaip prižiūrėti medį parodo.
Ar jums pabodo, mano brangieji,
Skyrium kapely šaltajam gulėti?
Gal per dažnai aš ten ašaras lieju?
Pilką paukštelį siunčiu pabudėti.
2025 liepos 29 d. Daiviškės