Gulbės Antavilių ežere. Daivos Tamošaitytės nuotr.
Dvasia
Gulbe dieviškos žydrynės,
Mano sielos šauksme,
Paukšte dvasios eterinės,
Kylanti į aukštį!
Ar paversi mano stotą
Gražesniu už žirgo,
Padarysi tiesų protą
Lankstesniu nei smilga?
Nei paversiu, nei darysiu
Vis tą pat be saiko,
Kitą Būtį tau atvérsiu –
Už Erdvės ir Laiko.
Tavo kūnas juk nuaustas
Iš žvaigždynų ūko;
Dar dievų globos apsiausto
Ir nektaro trūko,
Kad išbaigčiau tavo veidą,
Bruožus ištapyčiau
Ir nebūtą Grožį deivės
Dievui išstatyčiau.
2025 m. sausio 3 d.