Sartų ežeras vakare. 2007 m. rugpjūtis. Daivos Tamošaitytės nuotr.
Amžinajam
Akių tavųjų sietuvoj
Jausmai be atsako nugrimzta,
Pradingsta jų versmėj vėsioj.
Tik kai pasaulio skausmas tvinsta,
Raibuliai švelniom bangelėm
Ritasi per liūdną veidą,
Ir, atsimušę į ramybę,
Išnyksta tavo artumoj.
Kaip paukščių skrydžio atspindžiai
Tavim troškimai mano sklendžia
Nepalikdami pėdų,
Tik tolimoj gelmėj blandžiai
Šviesa perlinė mirguliuoja:
Sunarsto nytim mus abu.
2021 m. rugpjūčio 18 d.