Žalgirio mūšis 1410 metų liepos 15 d.
Álfa ir Omegà
Kas aprašys tą galią,
Užtemdžiusią žydrynę?
Kas apsakys mūs dalią,
Ištikusią Tėvynę?
Poetas, gimęs iš kančių,
Ar didvyris per jėgą?
Kiek reikia dar nukalt eilių,
Álfa sužeist Omegą?
Kai vedė Ardžuna pulkus
Prieš asurų konvojus,
Žaidimą žaidė nemarus –
Auka pats ir herojus.
Šviesa praamžė ir tiesa
Įkvėpusi poetą,
Saikdina karį, ir drąsa
Rakina kumštį kietą.
Ne tu žudai, ne tavo stotas
Priešą klupdo žiaurų:
Tai Visagalis ant varstoto
Minko molį bjaurų.
Ne tu išjodamas karan
Lenkies tėvams pas kojas
Ir paskutinįkart kakton
Išrinktąją bučiuoji:
Visatos Motina gaili
Suteikia patepimą,
Beribės meilės ugnimi
Įspaudžia atminimą.
Kary, tu bailiojo klastas
Išmeski į šiukšlyną,
Makiavelį ir Sun Tzu
Paliki kapinyne.
Tu savą priedermę atlik
Ir gink ginklu gimtinę.
Sava širdim, protu mąstyk
Net dieną paskutinę.
Kai kils audra ir uolos skils,
Susidurs žvaigždynai,
Vėlė tava auksu austa
Liūdės per pakasynas,
Regėsi Tą, kurio vardu
Telkei rikiuotę vyčių –
Išvadavai kalaviju
Būties namų seklyčią.[1]
2021 m. liepos 26 d.
[1] Seklyčia – svetainė, svečių kambarys